apkalėti — 1 apkalėti, àpkali, ėjo tr. apkalinti: Aš jį apkalėsiu, t. y. į kalinį įdėsiu J. kalėti; apkalėti; atkalėti; iškalėti; nukalėti; prakalėti; užkalėti … Dictionary of the Lithuanian Language
atkalėti — 1 atkalėti, àtkali, ėjo intr. 1. atbūti kalėjime: Atkalėjai už arielką ir dar nori papulti Gg. Tus metus atkalėjęs, nei maž geresnis nebuvęs prš. | refl.: Ana atsìkali už nudobimą kūdikio turme, t. y. atsisėdi J. 2. refl. atsibūti uždarytam:… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškalėti — 1 iškalėti, ìškali, ėjo 1. intr. išbūti kalėjime: Septynerius metus iškalėjo rš. 2. tr. nustelbti, nusmelkti: Medis žoles ìškali, t. y. nusmelkia J. kalėti; apkalėti; atkalėti; iškalėti; nukalėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
kalėti — 1 kalėti, kãli ( ėja), ėjo 1. intr. K, N, MŽ151, K.Būg, Š, Slnt būti kalėjime: Aš kaliù, t. y. kenčiu kaliny J. Gal jis apkaltas, gal jis kalėja J.Jan. Parvedęs į pilę, į gelžinius įdėjo, kurioj didžiai ilgai kalėjo S.Dauk. Jie susitarė pirm… … Dictionary of the Lithuanian Language
nukalėti — 1 nukalėti, nùkali, ėjo 1. tr. nugožti, nusmelkti: Piktžolės javus nukalėjo Jnšk. Liepa nukalėjo obelaitę Tr. Kūkaliai kviečius nukali Brž. Medžiai nukalėjo kanapes ir viralus (daržoves) Ldk. Uosiai baisiai dirvas nùkali Sv. Svėrės visus… … Dictionary of the Lithuanian Language
prakalėti — 1 prakalėti, pràkali, ėjo intr. prabūti kalėjime: Vyras dešimtį metų prakalėjęs rš. kalėti; apkalėti; atkalėti; iškalėti; nukalėti; prakalėti; užkalėti … Dictionary of the Lithuanian Language